prielangis

príelangis sm. (1) 1. NdŽ, Mdž tam tikra lentelė apačioje lango, palangė: Butrimienė ūmai ant prielangio pastebėjo seną kalendorių su Saliamono galva J.Marc. Mergaitė rymo ant prielangio rš. Ant prielangio jiems pasirodysianti pati grožė ir juos laimysianti Vd. 2. lenta, dengianti langų staktą: Kap davė kočėlu langan, tai rėmai net su príelangiais išlakstė Dbč. 3. vieta netoli lango: Prielangyje buvo susuktas dailus zylės lizdelis sp. Kontoros prielangyje dega elektros lemputė sp.